„IWKA. Kūno, proto ir energijos įvaldymas“

Gyvenime yra viena taisyklė- Sifu Sergio

Sutikęs vieną žmogų šį rytą parke ir davęs jam patarimą apie tai, kaip neapgaudinėti savo studentų, nusprendžiau parašyti įrašą šia tema. Kai kurie žmonės net nenutuokia, kokią žalą daro kovos menui ir savo studentams. Pradedančiojo lygio (bazinio) studentai keičia asociacijas dėl visokių kvailų priežasčių, kaip pavyzdžiui pasitraukimas iš asociacijos dėl neišlaikyto testo. Iš tikrųjų, tai turėtų būti laikoma dar vienu mokymosi žingsniu, nes visi tikri kovos menų praktikuotojai žino, kad testo neišlaikymas dar nereiškia visiško žlugimo. Tiesa ta, kad neišlaikymas kokio testo yra dar viena pamoka, išbandymas atkaklumo, ryžtingumo, kantrybės ir kita. Tokie žmonės pakeitę asociacijas stebuklingu būdu staiga pakyla keliais lygiais, kai kuriais atvejais netgi tampa instruktoriais ar net pasiekia meistro lygį per mėnesį, taip apkvailindami daug pradedančiųjų studentų, kurie tiki dabar besimokantys iš aukšto lygio, patikimo šaltinio. Dar blogiau yra tai, kad kai kurie tai laiko dideliu žingsniu į priekį praktikuojantis Wing Chun ir tik po kelių metų įkuria savo pačių asociacijas. Liūdniausia, kad tokie individai iš lėto pradeda tikėti savo pačių fantazija, taip kvailina save ir įsitraukia į virtinę ilgalaikių nesėkmių. Trumpą laiką tai gali atnešti sėkmės, kadangi daugelis bendruomenėje būna kvailinami ir daugėja studentų skaičius. Taip pat daugelis tokių žmonių panašu kad mėgsta surengti greitą savaitinę kelionė į Honkongą, nusifotografuoti su keliais kinų meistrais ir tvirtinti, kad jie mokėsi pas neįtikėtinų įgūdžių Taiči ir vidinio Wing Chun meistrus ir tai yra keista, kadangi aš persikėliau į Honkongą ir Kiniją beveik prieš dešimtmetį, kad tapčiau kelių linijų žinovu po to, kai beveik 20 metų mokiausi Leung Ting linijos Europoje ir Honkonge, bet esu beveik tikras, kad aukščiausio lygio Taiči ir Wing Chun, kas liečia vidinę praktiką, kilo visiškai ne iš Honkongo. Čia iš tiesų nieko nėra, net gyvendamas Honkonge aš turėjau pradėti keliauti į kitas šalis kelis kartus per metus į žemyninę Kiniją, Taivaną, Naująją Zelandiją, Kanadą ir Singapūrą, kad gaučiau giliausias vidinio kovos meno žinias, mokydamas pas geriausius kinų meistrus, dar gyvus esančius. Man daugeliu atveju pasisekė tapti tikru studentu, kuris likdavo gyventi ir mokytis pas meistrą keletui mėnesių, treniruotės kiekvieną dieną trukdavo maždaug 9 valandas ir man vistiek prireikė kelių metų intensyvių studijų, kad suprasčiau mokymų esmę. Tiesiog neįmanoma išmokti tokių dalykų, mokantis vieną ar du kartus per metus tik savaitę, nebent kalbama apie labai paviršutinišką sistemą ar kai kuriais retais atvejais reikia tiesiog užtvirtinti žinias, prieš tai prasimokius dešimtmečius pas skirtingus meistrus. Retai yra trumpesnis kelias į ilgalaikę sėkmę ir viskas priklauso nuo prioritetų bei pasiaukojimo gyvenime. Vadovavimas dideliai asociacijai ir keliavimas aplink pasaulį nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio ir mane labiausiai neramina, kad kai kurie kuria tokį patį įspūdį, nors tikrovėje jie net tų 10 procentų pastangų nesudaro, kurias įdeda saujelė rimtų kovos menų praktikuotojų į atliktus tyrimus ir į kovos meną, bet laimei yra ir tokių, kurie tikrai daug keliavo ir gali parodyti gerą kovos meno kokybę, jokiais būdais aš nesu vienintelis.

Kai kurie žmonės klausia, kaip aš taip sugebu vesti seminarus maždaug 140 žmonių, bet reikalas tas, jog jie pamiršta, kiek man reikia energijos įdėti, kad atsidurčiau reikiamame taške – jie mato tik rezultatus, bet ne visas aukas. Gyvenime yra viena taisyklė, kuri susijusi su tuo, kad priklausomai nuo to, kiek kažkam pastangų įdėsi, viskas iškils į paviršių – nesistenkit sukčiauti ar ieškoti trumpesnio kelio, nes paprasčiausiai rezultatai bus kur kas menkesni!

Palikite komentarą

Mes Facebooke:

Mus rasite:

Vilniuje:
Švitrigailos g. 11K
Kaune:
K. Donelaičio g. 33
Panevėžyje:
Beržų g. 44
Taline:
Tuulemaa 12

Meniu